作词 : Gabrielius Liaudanskas/Kąstytis Sarnickas
作曲 : Donatas Juršėnas
Priviso herojų laiku pastaruoju,
Kaip juodosios skylės jie materiją traukia,
Geruoju, bloguoju įkyriai motyvuoja,
Sekt ir laikint tuštybę jie ša ša ša šaukia,
O čia slidu, čia lengva perlenkti liniją,
Klynija lepi kreivaburnė opinija,
Juk horizontus platybių tavo pačio širdies,
Riboja centras ant stalo padėtos lėkštės,
Sakai, kad nori batų, maldauji septynmylių,
O man poxui, aš ir be batų Tėvynę myliu,
Va todėl klaidžiuose labirintuose mano gatvių,
Tokiem kaip tu pizda, bet kokiu atveju,
Ir aš ne guru tau nedalinu patarimų,
Nuo mano rimo pakils temperatūra virimo,
Pėdsekys patyrimų, nuodėmių chiromantas,
Mušu žodžiu, kaip muša rašalu po oda Mantas.

Tu negali man nieko draust, tu man ne tėvas,
Tu negali manęs nubaust, tu man ne Dievas,
Tu negali manęs užpist, tu man ne darbas,
Tu ne karalius man, aš tau ne vergas.

Tu nesakyk, tu nesakyk ką man daryti,
Aš nesakysiu, nesakysiu, kur tau eiti,
Tu nesakyk, tu nesakyk ką man daryti,
Aš nesakysiu, nesakysiu, kur tau eiti,
Tu nesakyk, tu nesakyk ką man daryti,
Aš nesakysiu, nesakysiu, kur tau eiti,
Tu nesakyk, tu nesakyk ką man daryti,
Aš nesakysiu, nesakysiu, kur tau eiti,


Aš supratau, kad mūsų šalyje visi protingi,
Trys milijonai ekspertų, kai netingi,
Spindi perlais intelekto jie pataria,
Nors protmūšį su savim para para pa prapisa,
Aš visada norėjau dainuot kaip byberis, Kaip Kerbedis pilną surinkti areną,
Kad vieną dieną ant kilimo raudono storo, Ponams galėčiau atkišti pirštą vieną,
Kol jiems patinka muzika kaimynų iš ryto, Rankoj rakteliai nuo BMW,
Piniginė stora, šalia žmona kūda, Galva tuščia, nes ji bara barakūda,
Ir jiems gerai, ir jiems gerai, ir jiems gerai, taip, Ir jiems gerai, ir jiems gerai, ir jiems gerai, taip, Ir jiems gerai, ir jiems  gerai, ir jiems gerai, taip,
Bet man taip blogai, todėl klausyk atidžiai,
Mes ne avinai prie naujų tvarto vartų,
Mums nereikia ganytojo, kad vestų už rankų,
Aš ne ligonis, aš blaiviai mąstau,
Tu nesakyk man ką daryti, aš nesakysiu kur eiti tau,
Tiek draudimų, nors vežk vežimu,
Apdainuot visų man nepakaktų rimų,
Užtektų vieno, kad kalbas kvailas kvailių,
Paskelbtų už įstatymo ribų.

Tu negali man nieko draust, tu man ne tėvas,
Tu negali manęs nubaust, tu man ne Dievas,
Tu negali manęs užpist, tu man ne darbas,
Tu ne karalius man, aš tau ne vergas.

Tu nesakyk, tu nesakyk ką man daryti,
Aš nesakysiu, nesakysiu, kur tau eiti,
Tu nesakyk, tu nesakyk ką man daryti,
Aš nesakysiu, nesakysiu, kur tau eiti,
Tu nesakyk, tu nesakyk ką man daryti,
Aš nesakysiu, nesakysiu, kur tau eiti,
Tu nesakyk, tu nesakyk ką man daryti,
Aš nesakysiu, nesakysiu, kur tau eiti,