Vieną dieną, į kalnus nešiau tavo miegą
Ir pamečiau pakeliui.
Bėgau jo ieškot, radau besiplaikstantį vėjyje ant šakos.
Ir tada laiko tapo mažai, kažko trūko viduj labai labai labai labai...
Nauja pabaiga, vėl staugia urve
Nepatenkinti žvėrys.
Lyg detalių krūva, kaukianti tyla
Vėl ruduo išsipildė.
Žinau...žinau..žinau...
Susigūžę, vienam kambary, bet savaip toli, žydi kaktusai (mmm...)
Lango tamsoje, ganau savo žvilgsnį, bet nematau, nematau toliau savęs (aaa...)
Ir žinau laiko man jau perdaug, atiduodu jį tau, dovanoju tau, jį tau..jį tau...jį tau...
Nauja pabaiga, vėl staugia urve
Nepatenkinti žvėrys.
Lyg detalių krūva, kaukianti tyla
Vėl ruduo išsipildė.
Žinau...žinau..žinau...
Kaip Šerlokas Holmsas ieškau tavęs,
Jei nori būti pastebėtas, neišsiduok..
Elgetos rūbais, savo šešėly
Sulauksi vieną dieną svečio į save panašaus.
Tylūs kaip sniegas, švelnūs kaip miegas
Būsim...
Tylūs kaip sniegas, švelnūs kaip miegas
Arti...
La la la lai...
La la la lai...